Informacija telefonu: +370 61170170

Naujiena: "Bonduelle" - vitaminai tavo lėkštėje!

 

 

 

 

Prancūzijoje atlikto gyventojų mitybos tyrimo rezultatai rodo, kad didelę dalį reikalingų maisto medžiagų suaugusieji gauna iš daržovių. Daržovės yra pagrindinis beta karotino, vitamino B9 ir kalio šaltinis. Iš jų mes gauname 56 proc. beta karotino, 20 proc. vitamino B9 ir 11 proc. kalio. Daržovėms tenka antroji vieta pagal mums suteikiamo vitamino C kiekį (iš jų gauname 22,1, o iš vaisių – 26,8 proc. vitamino C) ir pagal skaidulų kiekį (18,6 proc.; didesnę dalį skaidulų gauname iš duonos, sausainių, biskvitų ir džiūvėsėlių). Iš daržovių taip pat gauname daug kitų reikalingų medžiagų (ne mažiau kaip 5 proc. reikalingo kiekio): vitamino B1 (7,6 proc.), vitamino B5 (5,7 proc.), vitamino B6 (8,3 proc.), vitamino E (6,8 proc.), kalcio (5,2 proc.), vario (7,8 proc.), geležies (8,7 proc.), magnio (7,7 proc.) ir mangano (8,3 proc.) Mums svarbios daržovėse esančios medžiagos: mineralinės medžiagos, skaidulos, vanduo ir vitaminai.

VITAMINAI

Vitaminai reikalingi visiems gyviems organizmams: tiek gyvūnams, tiek augalams, tiek žmonėms. Tačiau žmogaus organizmas išsiskiria tuo, kad negali vitaminų sintezuoti! Štai kodėl reikiamą jų kiekį turime gauti su maistu. Vitaminų svarbą žymi jau pats jų pavadinimas – juk jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio „vita“, kuris reiškia gyvenimas! Iš 13 šiuo metu žinomų vitaminų kai kurių daugiausiai randame tik augalų pasaulyje, ir ypač daržovėse:

VITAMINAS C

Mokslinis pavadinimas – askorbo rūgštis. Kadangi tai vandenyje tirpus vitaminas, organizmas negali sukaupti jo atsargų, todėl mes nuolatos turime jo gauti su maistu. Pagal svarbą aprūpinant žmogaus organizmą vitaminu C vaisiai ir daržovės priskirti pirmajai maisto produktų grupei. Daugiausia vitamino C turi šios daržovės: paprikos, brokoliai, žiediniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, sultenės, špinatai, cukinijos, žalieji žirneliai, pomidorai, porai, ropės. Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 80 mg vitamino C. Čia į pagalbą ateina „Bonduelle“ produktai! Pavyzdžiui, vienoje … porcijoje (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esantis vitaminas C sudaro ... proc. RPN (rekomenduojama paros norma):

  • greitai užšaldytų keptų dviejų veislių paprikų mišinys: daugiau kaip 100 proc.
  • greitai užšaldyti garuose virti žiediniai kopūstai: 50 proc.
  • greitai užšaldyti paruošti špinatų lapai: 50 proc.
  • greitai užšaldyti supjaustyti žiediniai kopūstai/brokoliai/morkos: 40 proc.
  • konservuoti garuose virti žalieji žirneliai: 20 proc.

Ar žinote, kad...

Iki XVIII a. pabaigos jūreiviai, kurie ilgą laiką nevalgydavo šviežių vaisių ir daržovių, sirgdavo skorbutu (liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas). Tik 1795 m. padėtis pasikeitė, kai Nikolia Aperas (Nicolas Appert) išrado naują konservavimo būdą, jo garbei kartais vadinamą „aperizavimu“. Tada prasidėjo maisto konservavimo era ir nuo 1804 m. konservai padėdavo jūreiviams išvengti skorbuto.

PROVITAMINAS A arba BETA KAROTINAS

Vitaminas A randamas tik gyvulinės kilmės produktuose. Augaluose yra beta karotino, kitaip vadinamo provitaminu A. Tai molekulė, kurią organizmas pagal poreikį paverčia aktyvia vitamino A forma. Štai kodėl valgant augalinės kilmės produktus nėra pavojaus, kad organizmas gaus per didelę vitamino A dozę! Geriausias beta karotino šaltinis yra šios daržovės: morkos, raudonosios paprikos, špinatai, sultenės. Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 800 μg vitamino A. Čia į pagalbą ateina „Bonduelle“ produktai! Vienoje … porcijoje (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esantis beta karotinas sudaro … proc. RPN (rekomenduojama paros norma):

  • greitai užšaldyti malti špinatai: 65 proc.
  • konservuoti garuose virti žalieji žirneliai ir morkos: 30 proc.
  • greitai užšaldytų keptų dviejų veislių paprikų mišinys: 20 proc.

VITAMINAS B9 arba FOLATAI

Folatų pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „folium“ (lapas). Daugiausia jų yra būtent lapinėse daržovėse. Bet ne tik jose! Geriausi vitamino B9 šaltiniai yra šios daržovės: špinatai, sultenės, avinžirniai, brokoliai, salotos, baltosios pupelės, raudonosios pupelės, lęšiai, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, burokėliai, porai, briuseliniai kopūstai, žiediniai kopūstai, salierai, kukurūzai. Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 200 μg vitamino B9. Čia į pagalbą ateina „Bonduelle“ produktai! Vienoje daržovių porcijoje ... (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esantys folatai sudaro … proc. RPN (rekomenduojama paros norma):

  • greitai užšaldyti paruošti špinatų lapai: 95 proc.
  • konservuoti kukurūzai: 45 proc.
  • greitai užšaldyta 4 skonių daržovių piurė: 30 proc.
  • greitai užšaldytos garuose virtos šparaginės pupelės: 25 proc.
  • garuose virti avinžirniai: 90 proc.
  • konservuotos pupelės „flageolet“: 60 proc.

VITAMINAS K

Ar žinote kodėl šis vitaminas žymimas raide K? Vokiečių mokslininkas nustatė, kad jis veikia kraujo krešėjimą. Todėl jį pavadino „Koagulationsvitamin“ (krešėjimo vitaminas), iš čia ir kilo pavadinimas vitaminas K. Viena iš dviejų vitamino K formų randama žaliosiose daržovėse. Geriausi vitamino K šaltiniai yra šios daržovės: visi kopūstai (lapiniai kopūstai, briuseliniai kopūstai, brokoliai), špinatai, porai, šparagai, žalieji žirneliai, šparaginės pupelės, morkos. Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 75 μg vitamino K. Čia į pagalbą ateina „Bonduelle“ produktai! Vienoje daržovių porcijoje ... (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esantis vitaminas K sudaro ... proc. RPN (rekomenduojama paros norma): 

  • greitai užšaldyti įvairūs produktai iš špinatų ir tešlos: 65 proc.
  • greitai užšaldyti įvairūs produktai iš brokolių ir ryžių: 55 proc.
  • konservuoti garuose virti žalieji žirneliai: 55 proc.
  • konservuotos garuose virtos šparaginės pupelės: 35 proc.
  • konservuotos garuose virtos morkos: 30 proc.

VITAMINAS E

Mokslinis vitamino E pavadinimas – tokoferolis (gr. tokos – gimdymas; palikuonys + pherō – nešu + lot. oleum – aliejus). Taip šį 1922 m. atrastą vitaminą mokslininkai pavadino pastebėję, kad jo trūkstant pasireiškia nevaisingumas. Šis vitaminas (kaip ir vitaminai A, D ir K) tirpsta riebaluose, organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose ir daugiausia jo yra augaliniuose aliejuose. Taip pat gana daug jo yra kai kuriose daržovėse: gelteklėse, špinatuose, pankoliuose. Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 12 mg vitamino E.

MINERALINĖS MAISTO MEDŽIAGOS

Mineralinės maisto medžiagos skirstomos į dvi grupes: makroelementus ir mikroelementus. Skirstoma pagal tai, kiek mineralinių medžiagų reikia organizmui. Organizmui reikia jų visų, bet makroelementų reikia didesnio kiekio, o mikroelementų – labai mažo. Štai keli makroelementų pavyzdžiai: kalcis, fosforas, magnis, kalis, natris ir t. t. Mikroelementų pavyzdžiai: geležis, cinkas, varis ir t. t.

GELEŽIS

Rekomenduojama kiekvieną dieną su maistu gauti 14 mg geležies. Vienoje greitai užšaldytų paruoštų špinatų lapų porcijoje (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esanti geležis sudaro 35 proc. RPN (rekomenduojama paros norma). Ar žinote, kad organizmas geležį geriau pasisavina, kai yra pakankamai vitamino C? Taigi špinatai yra idealūs, nes juose gausu ne tik geležies, bet ir vitamino C! Be to, jie puikiai dera su tokiomis, vitamino C turinčiomis, daržovėmis kaip paprikos, kopūstai ir kt.

Ar žinote, kad...

Kartą vienos amerikiečių firmos sekretorė, suklydusi, užrašė 10 kartų didesnį geležies kiekį špinatuose. Daugelį metų šios klaidos niekas nepastebėjo. Dar daugiau, ją platino net garsusis Popajus iš komiksų ir animacinių filmų! Vis dėlto šioje legendoje yra tiesos: špinatuose yra išties daug geležies, ne ką mažiau nei džiovintose daržovėse, mėsoje ar jos subproduktuose.

SKAIDULOS

Šiais laikais Europos gyventojai su maistu skaidulų gauna apie 17 g per parą, nors rekomenduojamas kiekis yra nuo 25 iki 30 g per parą. Visai lengva skaidulų kiekį padidinti valgant daugiau daržovių, kuriose jų gausu! Be to, gamta puikiai viską sutvarkė: skaidulų poveikis pasireiškia, kai yra vandens, o kaip tik daržovėse yra idealus vandens ir skaidulų santykis! Geriausias skaidulų šaltinis yra šios ankštinės ir kitos daržovės: artišokų šerdys, raudonosios ir baltosios pupelės, pupelės „flageolet“, lęšiai, žalieji žirneliai, kukurūzai, šparaginės pupelės, morkos, brokoliai ir kt. Vienoje ankštinių daržovių porcijoje (rekomenduojamas kiekis = 150 g) esančios skaidulos sudaro …. proc. RPN (rekomenduojama paros norma):

  • greitai užšaldytos pupelės „flageolet“: 60 proc.
  • garuose virti avinžirniai: 50 proc.
  • konservuoti kukurūzai: 30 proc.
  • garuose virtos šparaginės pupelės: 25 proc.
  • tarkuotos morkos Sicilijos citrinų sultyse (180 g): 30 proc. 
  • gražgarstės (50 g): 5 proc. 

VANDUO

Vanduo sudaro nuo 60 iki 70 proc. suaugusio žmogaus svorio. Vadinasi, 70 kg sveriančio žmogaus kūne yra apie 45 kg vandens! Taigi be vandens mes negalime išgyventi! Iš 2,5 litrų vandens, kurio mums reikia per parą, apie 1 litrą gauname su maistu. Kadangi daržovėse gausu vandens, jos mums puikiai padeda apsirūpinti vandeniu.

Ar žinote, kad...

Jeigu žmogus netenka vandens kiekio, kuris sudaro 1 proc. jo kūno svorio (pavyzdžiui, kai 50 kg svorio suaugęs žmogus netenka 500 g = 0,5 litro vandens), jo fizinis pajėgumas sumažėja 10 proc.!