Atkeliavę iš Amerikos žemyno, pomidorai yra bulvių, paprikų ir baklažanų pusbroliai, kurie priklauso bulvinių (lot. Solanaceae) šeimai. Šis vardas atkeliauja iš nahuatl (actekų) kalbos – „tomatl“. Actekų kalboje tai reiškia „auksinis vaisius“. Šią daržovę valgyti mėgsta daugelis, ir ne be reikalo: joje gausu vitaminų (C ir B grupės), antioksidantų (likopeno) ir mineralų. Parduotuvėse galima rasti įvairių rūšių pomidorų, kurie skiriasi formomis, dydžiais, spalvomis (geltoni, raudoni, oranžiniai) ir skoniais. Kiekvienas gali atrasti mėgstamiausią.
Pomidorų auginimas – nesudėtingas
Gali pomidorus nesunkiai užsiauginti pati! Sodink juos atvirame lauke arba šiltnamyje, saugok nuo tiesioginių saulės spindulių, o dirvožemį praturtink kompostu. Vandens nereikia daug, jei aplink pomidorus mulčiuosi ar pašalinsi žolę. Vis dėlto, pomidorai gali „pasigauti“ įvairių ligų, todėl reikia dažnai stebėti lapų būklę. Jei lapai tamsėja ar balkšvėja – tai gali būti įspėjimas apie ligos pradžią.
Virtuvėje jie – tikri karaliai
Pomidorus galima valgyti žalius, neapdorotus – taip išlaikomi visi vitaminai. Ne paslaptis, kad vasarą jie tampa pagrindine šviežių salotų sudedamąja dalimi. Valgyk juos su mocarelos sūriu, gardink česnaku ir sojų padažu. Žinoma, nepabijok pomidorų pakepti arba pavirti – eksperimentams jie visada pasiruošę. Pomidorai – universali daržovė, tinkanti, ko gero, bet kokiam patiekalui.